Paieška
*alt_site_homepage_image*

Nepaisant to, jog bet kuris vaikas gali atsidurti tokioje situacijoje, kurioje yra pavojus patirti seksualinę prievartą, svarbu prisiminti, jog seksualinis smurtas dažniausiai prasideda labai ankstyvame amžiuje – dar tuomet, kai vaikas nepajėgia suprasti, kas vyksta, neturi tinkamų būdų parodyti bei pasakyti kitiems apie savo patirtis. Remiantis Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro statistikos duomenimis, ikimokyklinio bei pradinio mokyklinio amžiaus vaikai sudaro 62% visų į Pagalbos centrą patenkančių vaikų.

Jaunesnio amžiaus vaikams didesnis pavojus patirti seksualinį smurtą gali kilti dėl to, kad dėl savo amžiaus ir suvokimo ypatumų, vaikai ne visuomet geba suprasti ir įvertinti kito asmens elgesį, jo intencijas. Maža to, jaunesniu vaiku lengviau manipuliuoti, įtikinti jį, kad tai, kas vyksta, nėra smurtas (pavyzdžiui, smurtautojas pristato savo elgesį kaip žaidimą ar meilės išraišką) ar lengviau įbauginti vaiką, kad atsiskleidus apie smurtą laukia gąsdinančios pasekmės.

Kadangi smurtautojas dažniausiai yra asmuo iš artimos aplinkos, vaikas dažnai jaučiasi priklausomas, bejėgis kažką pakeisti, kyla ambivalentiški jausmai (ir myli, ir pyksta ant artimojo, kuris smurtauja), apsunkinantys vaiko atsiskleidimą. Net ir suvokus smurto situaciją, jaunesnio amžiaus vaikams itin sudėtinga atsiverti apie patiriamą seksualinį smurtą – vaikai dažnai nemoka aiškiai įvardinti, kas nutiko, stinga visuotinai suprantamo žodyno apie kūną. Dėl šių priežasčių, ypatingai svarbią reikšmę turi ankstyva prevencinė veikla – nuo pat ankstyvos vaikystės svarbu vaikais kalbėti apie kūną, kūno dalis bei jų funkcijas, su kūno saugumu susijusias taisykles bei aptarti pagalbos galimybes susidūrus su nemaloniu ir netinkamu kitų elgesiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikai, patiriantys seksualinę prievartą išgyvena itin stiprius nerimo, gėdos, liūdesio, pykčio jausmus, stipriai bijo atsiskleidimo pasekmių – galimo smurtautojo keršto, šeimos subyrėjimo, šeimos narių reakcijų, netikėjimo, nežinios dėl ateities, todėl neretai seksualinės prievartos faktą laiko paslaptyje. Dažnai vaikai savo seksualinės prievartos patirtis išreiškia netiesiogiai – per piešinius, seksualizuotą žaidimą, įvairias seksualinio pobūdžio užuominas, pakitusį elgesį ar emocinę būseną – savižalą, depresijos, nerimo simptomus, atsiradusias baimes. Todėl apsaugant vaiką yra itin svarbus šalia esančių žmonių – šeimos narių, mokytojų, su vaikais dirbančių specialistų jautrumas vaiko siunčiamiems signalams bei gebėjimas tinkamai reaguoti. Dėl šių priežasčių Edukacinio centro veikla yra skirta tiek vaikų lavinimui, tiek ir su vaikais dirbančių specialistų kompetencijų ugdymui.

Vaikystėje patirta ir neatskleista seksualinė prievarta paveikia visas vaiko funkcionavimo sritis bei turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui. Itin svarbu gebėti laiku identifikuoti seksualinės prievartos aukas ir suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą.